Naudoja natūralios monopolijos, nes vidutiniai bendrieji kaštai mažėja, ribiniai kaštai mažėja. Monopolija išskiria keletą blokų, kurie perka skirtingus kiekius. P1 nustatyta pirmam blokui (Q1). P3 paprastai nustatoma aukščiau vidutinių bendrųjų kaštų. Jei nenaudotų diskriminacijos – P0, Q0. Naudojant diskriminaciją, pelnų nuo P1 iki P2 suma būtų didesnė, nei nenaudojant diskriminacijos gaunamas pelnas.

Trečio laipsnio:

Turinčių didesnes pajamas paklausa mažiau elastinga nei antros grupės. D1 mažiau elastinga. Turi būti MR1 = MR2. Jei lygybės nebūtų (MR1>MR2), pirma firma turėtų didinti apimtį. MR1 = MR2 = MCT. Jei MR1 = MR2 > MCT, turi didinti abiejų gamybos apimtį. QT = Q1 + Q2. Tos grupės kaina aukštesnė, kurios paklausa mažiau elastinga. MRT = MR1 + MR2 (horizontaliai sumuojant). MRT = MC: turime surasti susikirtimo taškus MR1 lygiu su MC ir MR2 lygiu su MC, ten bus Q1 ir Q2.

Mikroekonomika

MCT D2

MRT

MR2

MR1 D1 = AR1

Q1 Q2 QT Q MCT – visos firmos ribinių kaštų lygis.

Gamybos veiksnių rinka (Gamybos veiksnių rinkos ir pajamos)

1. Ekonominių išteklių įvertinimo kainomis reikšmė ir sudėtingumai

2. Ekonominių išteklių paklausa kaip išvestinė paklausa

3. Gamybos veiksnių ribinio produktyvumo teorija

4. Gamybos veiksnių rinkos paklausos kreivės pasislinkimą lemiantys veiksniai

5. Gamybos veiksnių paklausos elastingumas

6. Kelių gamybos veiksnių optimalus derinimas. Kaštų minimizavimo ir pelno maksimizavimo taisyklės

Skirtumas tarp prekių ir paslaugų rinkos ir gamybos veiksnių rinkos: namų ūkiai – prekių ir paslaugų paklausos agentai. Firmos (verslas) – pasiūlos agentai. Gamybos veiksniai turi būti naudojami prekių ir paslaugų gamyboje (tai ekonominių išteklių dalis, nes ekonominiai ištekliai būti naudojami prekių ir paslaugų gamyboje (tai ekonominių išteklių dalis, nes ekonominiai ištekliai gali būti naudojami…).

1. Ekonominių išteklių įvertinimo kainomis reikšmė ir sudėtingumai

1) Ekonominių išteklių įvertinimas rinkos kainomis lemia efektyvų jų pasiskirstymą (alokaciją) ekonomikoje.

2) Visi ištekliai yra kažkieno nuosavybė. Savininkas parduoda ekonominius išteklius verslininkams ir už tai gauna pajamas. Pajamų dydis priklauso nuo išteklių kiekio ir nuo jų vieneto kainos, kuri savo ruožtu priklauso nuo išteklių produktyvumo. Gaunamų pajamų dydis lemia, kiek prekių ir paslaugų gali įsigyti namų ūkiai.

3) Nuo naudojamų išteklių kainos priklauso firmų produkcijos kaštai. Skirtingai kintant išteklių kainoms keičiasi ir jų derinys, užtikrinantis mažiausius vidutinius bendruosius kaštus esant pelną maksimizuojančiai gamybos apimčiai. Tobulos konkurencijos rinkoje išteklių kainos yra jų paklausos ir pasiūlos pusiausvyros rezultatas ir jų kaina lygi ribiniams kaštams. Tačiau dažniausiai ekonominių išteklių rinkos yra netobulos konkurencijos arba monopolinės rinkos.

2. Ekonominių išteklių paklausa, kaip išvestinė paklausa

Ekonominių išteklių funkcija žmonių poreikių atžvilgiu skiriasi nuo prekių ir paslaugų funkcijos. Prekės ir paslaugos tenkina poreikius tiesiogiai, o ištekliai – netiesiogiai. Ekonominiai ištekliai naudingi tiek, kiek jų pagalba kuriamos prekės ir paslaugos. Todėl ekonominių išteklių paklausa priklauso nuo prekių ir paslaugų paklausos bei ekonominių išteklių sąnaudų prekės vienetui pagaminti dydžio. Ekonominių išteklių paklausa yra išvestinė iš prekių ir paslaugų paklausos.

3. Gamybos veiksnių ribinio produktyvumo teorija

Gamybos veiksnių ribinio produktyvumo teorija padeda išsiaiškinti gamybos veiksnių paklausą. Kuo didesnis gamybos veiksnių produktyvumas ir aukštesnė galutinių prekių ir paslaugų vieneto kaina, tuo didesnė gamybos veiksnių paklausa. Prielaidos:

1) Firmos naudoja tik du gamybos veiksnius (kapitalą ir darbą). Kapitalo kiekis fiksuotas, kinta tik darbo kiekis.

2) Firma perka gamybos veiksnius taip pat konkurencinėje rinkoje. Gamybos veiksnių kaina nekinta ir priklauso nuo to, ar firma perka didesnį ar mažesnį kintamojo gamybos veiksnio kiekį.

3.1. Ribinis pajamų produktas

Firmos visų darbuotojų sukurtas produktas per tam tikrą laikotarpį yra darbo bendrasis produktas (TPL). Darbo bendrojo produkto santykis su darbo sąnaudomis yra darbo ribinis natūrinis produktas (MPPL):

Dažniausiai firmai svarbiau, kiek padidėja jos pajamos dėl papildomo kintamojo gamybos veiksnio. Todėl, norint nustatyti ir išsiaiškinti darbo paklausą, naudojama kategorija – ribinis pajamų produktas (MRPL). Firmos pajamų pokytis dėl kintamojo gamybos veiksnio pokyčio yra darbo ribinis pajamų produktas:

Ribinės pajamos tobulos konkurencijos rinkoje lygios kainai PX (gaminamos produkcijos kainai). Šios rinkos firmų darbo ribinis pajamų produktas vadinamas ribinio produkto verte (VMPL):

Netobulos konkurencijos rinkoje firma turi mažinti kainą:

Ribinis produktas priklauso nuo elastingumo.

Mikroekonomika

VMPL

MRPL Kiekviena kreivė slenka žemyn į dešinę dėl mažėjančio darbo ribinio natūrinio produkto.

3.2. Gamybos veiksnių perkamo kiekio taisyklė

Pelną maksimizuojanti firma didins gamybos veiksnių kiekį tol, kol paskutinio gamybos veiksnio vieneto ribinis pajamų produktas bus lygus gamybos veiksnio ribiniams kaštams (MCF): MRP = MCF. Jei kinta tik darbas, tai kiekvieno papildomo darbuotojo ribiniai kaštai bus darbo užmokestis:

· tobula konkurencija: VMPL = w (darbo užmokestis);

· netobula konkurencija, monopolija: MRPL = w.

3.3. Kintamojo gamybos veiksnio paklausa tobulos konkurencijos rinkoje

Darome prielaidą, kad tiek konkurencinės firmos, tiek ir netobulos konkurencijos firmos ar monopolijos darbo ribinis produktyvumas mažėja.

Gaminama prekė X (tobula konkurencija). Didinant kintamojo gamybos veiksnio sąnaudas darbo bendrasis produktas (PL) didėja lėtėjančiu tempu, nes ribinis natūrinis produktas tolygiai mažėja. Kadangi firmos prekių kaina PX nekinta, tai tolygiai mažėja ir ribinio produkto vertė.

VMP

A MCFL = w1

B MCFL = w0

VMPL = DL

L1 L0 L

Firma, esant darbo užmokesčiui w0, samdytų L0 darbuotojų kiekį (P = MR). Atitinkamai w1 ir L1 kiekis. Þ Ribinio produkto vertės kreivė yra darbo paklausos kreivė. Þ VMPL = MCF1 = w1 (darbo ribinio produkto vertės kreivė tobulos konkurencijos rinkoje sutampa su paklausos kreive).

3.4. Kintamojo gamybos veiksnio paklausa netobulos konkurencijos rinkoje

Šioje rinkoje firmos, norėdamos padidinti pardavimų apimtį, privalo mažinti prekių kainas. Todėl šių firmų ribinis pajamų produktas mažėja ne tik dėl ribinio natūrinio produkto (MPPL) mažėjimo, bet ir dėl kainos mažėjimo didinant pardavimų apimtį.

VMP,MRP

w1 MCFL = w1

w0 B MCFL = w0

L0 L0G VMP = DL L

MPR = DL

Netobulos konkurencijos arba monopolinėje prekių ir paslaugų rinkoje darbo paklausa sutampa su ribinio pajamų produkto kreive. Netobulos konkurencijos rinkoje, esant tam pačiam darbo užmokesčiui, firma samdys mažiau darbininkų.

Tikrovėje ribinis pajamų produktas iš pradžių turi didėti (ribinio produkto vertė taip pat).

Mikroekonomika

ARPL

VMPL = DL

ARPL – vidutinis pajamų produktas. Tai bendrųjų pajamų santykis su darbo sąnaudų vienetais (TR/L). VMPL = MCF = w. Firmai neapsimoka samdyti darbuotojų iki taško E, nes jų darbo užmokestis viršytų vidutinį pajamų produktą, o kintamieji kaštai būtų didesni už bendrąsias pajamas. Žemiau taško E kreivės VMPL dalis yra firmos darbo jėgos paklausos kreivė. Darbo paklausos kreivė yra ta VMPL kreivės dalis, kuri yra žemiau ARPL kreivės ir slenka žemyn į dešinę. Grafikas gali būti taikomas ir netobulos konkurencijos rinkoje (vietoj darbo ribinio produkto vertės turi būti darbo ribinis pajamų produktas).

Panašias išvadas gautume ir nagrinėjant kapitalo paklausos kreivę. Kapitalo kaštai lygūs kapitalo nuomos kaštams (r):

i – palūkanų norma;

a – kapitalo nusidėvėjimo laipsnis per tam tikrą laikotarpį (amortizacijos koeficientas);

PK – kapitalo natūrinio vieneto kaina.

4. Gamybos veiksnių rinkos paklausos kreivės pasislinkimą lemiantys veiksniai

1) Turime sumuoti atskirų firmų paklausos kreives.

2) Jei keičiasi tik darbo kaina, taškas juda paklausos kreive, jei kinta kiti veiksniai, paklausos kreivė pasislenka:

a) prekių ir paslaugų paklausos kitimas:

P P

Prekių rinka S0

E1 A2

P2 ARP2

P1 A1 ARP1

D2 MRP2, D2

D1 MRP1, D1

Q1 Q2 Q Q

Turi padidėti kaina, todėl ribinio pajamų produkto kreivė turi pasislinkti į dešinę ir vidutinio pajamų produkto kreivė pasislinkti į viršų (padidėti). Kainų padidėjimas prekių rinkoje padidins gamybos veiksnių, naudojamų šių prekių gamybai, ribinį ir vidutinį pajamų produktus.

Paklausos kreivės prasideda nuo A1 ir A2 Þ D1 < D2.

b) kitų gamybos veiksnių kainų kitimas:

Mikroekonomika naudojami izokvantų ir izokostų metodai.

B I0

C I1

L3L2 L1 L0 L

Pradinė izokosta – K0L0, izokvanta – I0. Padidėjo kapitalo kaina, sumažėjo kiekis. Pradinė pusiausvyra taške A, firma šiuo atveju pirks daugiau darbo, pusiausvyra juda iš A į B. Darbo paklausa didėja nuo L3 iki L1, dėl substitucijos efekto. Tačiau dėl kapitalo pabrangimo sumažėjo realiosios išlaidos: kreivė slenka į K1L0 padėtį. Nauja pusiausvyra taške C: gamybos apimties efektas (nuo L1 gamybos apimties efektas (nuo L1 į L2). Darbo ir kapitalo paklausos pasislinkimas iš B į C yra gamybos apimties efektas. Dėl kapitalo kainos padidėjimo substitucijos ir gamybos apimties efektai darbo atžvilgiu veikia priešingomis kryptimis. Galutinis rezultatas priklauso nuo to, kuris efektas didesnis (šiuo atveju didesnis substitucijos efektas). Gamybos apimtis pasikeitė, nes I1 arčiau nulinio taško.

Substitucija: (darbas ir kapitalas – substitutai)

Firma naudoja du gamybos veiksnius (kapitalą ir darbą) ir turi pasirinkti jų apimčių derinį.

w1 B C

MRPL2 (D2)

MRPL1 (D1)

L0 L1 L2 L

Tarkime, sumažėjo darbo užmokestis. Darbo paklausos apimtis padidės nuo L0 iki L1, nes darbo kaina sumažėjo. Bet judėjimas iš A į B bus tik tuo atveju, jei kapitalo kiekis fiksuotas. Jei sumažėjo darbo užmokestis, tai sumažėjo ir firmos ribiniai kaštai. Jei ribiniai kaštai mažėja, tai gali padidėti firmos gamybos apimtis ir firma didina kapitalo kiekį. Jei didina kapitalo kiekį, tai turi padidėti darbo produktyvumas ir MRPL1 pasislinks į padėtį MRPL2. Tai reiškia, kad padidės darbo paklausa. Darbo paklausos kreivė – sujungus A ir C, kai keičiasi kapitalo kiekis. Kalbame apie ilgą laikotarpį. Darbo paklausos elastingumas didesnis nei ribinio pajamų produkto (D1 ir D2). Ilgo laikotarpio sąlygomis paklausa labiau elastinga, nes firma gali pakeisti darbą kapitalu.

Jei gamybos veiksniai (darbas ir kapitalas) yra komplementarūs: tai vieno iš jų kainos sumažėjimas padidins šio veiksnio, o taip pat ir papildomo veiksnio paklausą. Šiuo atveju susidaro tik gamybos apimties efektas.

c) kitų gamybos veiksnių kiekio kitimas:

jei fermeris turi galimybę naudoti daugiau kapitalo ir technikos: padidės darbo produktyvumas (MPP), turi padidėti darbo ribinis pajamų produktas. D0 pasislinks į padėtį D1, kur D1 > D0. Jei kiti veiksniai nekinta. Padidėja MPPL, padidės žemės ūkio produkcijos pasiūla, turi sumažėti PX, kapitalo kiekis didėja (DK ), turi padidėti kapitalo nuomos kaštai. Tokiu atveju mažiau padidėtų darbo ribinis pajamų produktas.

d) gamybos veiksnių technologinis tobulinimas, jei kiti veiksniai nekinta:

jei dėl technologinės pažangos padidėja kurio nors veiksnio produktyvumas, tai kartu padidėja ir kitų veiksnių, kurie naudojami kartu su pirmuoju, produktyvumas.

5. Gamybos veiksnių paklausos elastingumas

I. Gamybos veiksnių paklausos elastingumas:

1) K 2) K

MRPL (D1) MRPL (D2)

L1 L0 L L1 L0 L

Darbo užmokesčio padidėjimas.

Darbo paklausos elastingumas – procentinio darbo paklausos pokyčio santykis su procentiniu darbo užmokesčio pokyčiu.

Pirmu atveju darbo užmokesčio augimas sukelia žymiai mažesnį darbo kiekio sumažėjimą nei antru atveju, kai darbo paklausa yra elastinga. Nuolydis ir elastingumas priklauso nuo darbo ribinio natūrinio produkto mažėjimo greičio (nuo darbo produktyvumo). Darbo paklausos teoriją naudoja profsąjungos (darbo sąjungos): pirmuoju atveju, padidinus darbo užmokestį, didelis užimtumas, antruoju atveju užimtumas žymiai mažesnis.

II. Galutinių prekių paklausos elastingumas:

Gamybos veiksnių paklausa – išvestinė, jų paklausos elastingumas priklauso nuo paklausos elastingumo tų galutinių prekių, kurioms gaminti naudojami tie gamybos veiksniai. Jei galutinių prekių paklausa elastinga – gamybos veiksnių paklausa taip pat elastinga, ir atvirkščiai.

III. Gamybos veiksnio kaštų dalis bendruose kaštuose:

Skirtingų gamybos veiksnių dalis skiriasi. Kuo kurio nors veiksnio išlaidų (kaštų) dalis bendruose galutinių prekių ar paslaugų kaštuose didesnė, tuo elastingesnė bus to gamybos veiksnio paklausa, kintant galutinių prekių ar paslaugų paklausai.

IV. Gamybos veiksnių pakeitimo laipsnis:

1) K 2) K 3) K

A substitucijos norma tobuli substitutai tobuli komplementarai

L L L

Elastingumas bus didžiausias antruoju atveju. Kuo didesnė ribinė techninė substitucijos norma (MRTS), tuo gamybos veiksnio paklausa bus elastingesnė.

6. Kelių gamybos veiksnių optimalus derinimas. Kaštų minimizavimo ir pelno maksimizavimo taisyklės

Naudojami du gamybos veiksniai – darbas ir kapitalas. Firmos tikslai – kaštų minimizavimas ir pelno maksimizavimas. Firma gali minimizuoti kaštus bet kuriai gamybos daliai.

Mažiausių kaštų taisyklė ne visada užtikrina didžiausią pelną. Firma turi surasti optimalų gamybos veiksnių derinį, kuris užtikrina minimalius kaštus ir maksimalų pelną.

6.1. Optimalus gamybos veiksnių derinimas, kai jų rinka – tobulos konkurencijos rinka

kaštai bus minimalūs:

Jei firma naudoja daug veiksnių:

; P1, P2, …, Pn – atitinkamo gamybos veiksnio kaina.

Jei kuri nors lygybės pusė būtų didesnė už kitą, tai reikštų, jog gamybos veiksnių derinys neužtikrina minimalių kaštų tam tikram produkcijos kiekiui pagaminti. Tokiu atveju reikėtų didinti to gamybos veiksnio sąnaudas, kurio ribinio natūrinio produkto santykis su gamybos veiksnio kaina yra didesnis ir mažinti kito gamybos veiksnio sąnaudas tol, kol santykiai nesusilygins.

Jeigu prekių rinka yra tobulos konkurencijos rinka, tai firma turi pirkti tokį darbo kiekį, kad ribinio produkto (VMPL) vertė būtų lygi darbo kainai (darbo užmokesčiui) ir, atitinkamai, kapitalo ribinio produkto vertė turi būti lygi kapitalo nuomos kaštams.

Firma tobulos konkurencijos rinkoje maksimizuos pelną, kai santykiai bus lygūs vienetui:

Jei prekių ir paslaugų rinka – netobulos konkurencijos rinka:

Firmos pelną maksimizuoja toks gamybos veiksnių derinys, kuriam esant kiekvieno gamybos veiksnio ribinio pajamų produkto santykiai su jų kainomis yra lygūs vienetui.

6.2. Optimalus gamybos veiksnių derinimas, kai gamybos veiksniai perkami netobulos konkurencijos rinkose

Didėjant gamybos veiksnių kiekiui, jų kaina didėja: MCF > P. Tai reiškia, kad papildomo gamybos veiksnio vieneto ribiniai kaštai (MCF) didesni už jų kainą:

MCFL > w

MCFK > r.

Mažiausių kaštų taisyklė, kai gamybos veiksniai perkami netobulos konkurencijos rinkoje:

Prekių rinka – tobulos konkurencijos rinka, bet gamybos veiksnius perka netobulos konkurencijos rinkoje:

Firma – netobulos konkurencijos prekių ir paslaugų rinkoje, perka gamybos veiksnius netobulos konkurencijos rinkoje:

Darbo užmokestis, jo veiksniai, darbo rinkos struktūros ir sąjungos

1. Individualaus ir visuminio darbo pasiūla

2. Darbo užmokesčio esmė (savarankiškai):

1) nominalusis ir realusis darbo užmokestis;

Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13