бесплатные рефераты

Mikroekonomika

Monopolinės galios laipsnis priklauso nuo paklausos elastingumo: kuo paklausa elastingesnė, tuo didesnė ir rinkos galia.

 Mikroekonomika

Jei paklausa neelastinga, skirtumas tarp kainos ir ribinių pajamų didės.

·        

 Mikroekonomika

Beino koeficientas:

Jei monopolinės firmos vidutinių bendrųjų kaštų kreivė liečia paklausos kreivę ir firma gauna tik normalųjį pelną, tai Beino koeficientas (MPB) lygus nuliui (Lernerio koeficientas (MPL) tokiu atveju būtų teigiamas, nes ribinių kaštų kreivė yra žemiau kainos kreivės).

 

5. Daugiagamyklinė monopolija

 

Daugiagamyklinė monopolija yra sudaryta iš kelių įmonių, kurių kaštai skirtingi. Iškyla klausimas, kaip atrodo visos monopolijos kaštai?

Kiekis

Ribiniai kaštai (MC)

Kaina

Ribinės pajamos

Q

A

B

f (visos monopolijos)

P

MR

1

5

7

5

20

20

2

6

9

6

15

10

3

7

11

7

13

9

4

10

13

7

11.5

7

5

12

15

9

8

6

Daugiagamyklinės monopolijos ribiniai kaštai bus minimalūs ribiniai kaštai produkcijos vienetui pagaminti. Jeigu vienoje gamykloje ribiniai kaštai yra didesni negu antroje, mes turime sumažinti gamybą pirmojoje ir padidinti antrojoje, keičiant gamybos apimtį. Jei visoje monopolijoje – turime didinti gamybos apimtį ir atvirkščiai.

MR = MC1 = MC2 = MCf - maksimalus pelnas

 

 

6. Monopolijos pasekmės

 

 Mikroekonomika

Gamybos apimtis monopolinėje rinkoje mažesnė nei tobulos konkurencijos rinkoje (QM < QC). Tai reiškia:

·         monopolija pažeidžia optimalų gamybos veiksnių paskirstymą ekonomikoje;

·         monopolija, gamindama mažesnį prekių ir paslaugų kiekį, jį parduoda aukštesne kaina. Dėl to sumažėja vartotojų naudos perteklius (SDPnGN ) ir padidėja gamintojų naudos perteklius (SFPnNM);

·         esant monopolijai susidaro naudingumo nuostoliai, kurie lygūs SDMNC. Dėl monopolijos susidaro gerovės nuostoliai (monopolinės galios socialiniai kaštai);

·         monopolijos išleidžia daug lėšų papirkti valdžiai tam, kad gautų monopolines teises (garantijas);

·         ribinių kaštų ir ribinių pajamų kreivių susikirtimo taškas tiek trumpu, tiek ilgu laikotarpiu yra į kairę nuo vidutinių bendrųjų kaštų (ATC) kreivės minimumo. Tai reiškia monopolinės veiklos nepakankamą efektyvumą ilguoju laikotarpiu (monopolija neužtikrina technologinio efektyvumo).

 Mikroekonomika

IŠVADA: monopolijai būdingas statinis neefektyvumas. Tačiau monopolijos pateikia daug technologinių naujovių, naujos modernios produkcijos ir t.t. (dėl to ir negamina minimumo taške, nes išleidžia daug lėšų moksliniams tyrimams ir pan.). Todėl monopolijos priimtinos (ypač natūralios, atsiradusios dėl masto ekonomijos).

 

7. Natūralių monopolijų reguliavimas

8. Monopolija ir diskriminacija kainomis

 

Diskriminacija kainomis – galimybė tas pačias prekes ir paslaugas parduoti skirtingomis kainomis, nors jų kaštai yra vienodo dydžio. (Tai yra kainų diferenciacija – nuolaidos). Pagrindinė diskriminacijos kainomis priežastis yra ta, kad parduodamų prekių ar paslaugų vidutiniai bendrieji kaštai (ATC) mažėja didėjant pirkėjų skaičiui. Naudojant diskriminaciją kainomis galima pritraukti daugiau pirkėjų ir padidinti firmos ekonominį pelną bei bendrąsias pajamas (TR). Diskriminacija kainomis galima tik tuo atveju, kai firma yra kainų ieškotoja ir turi monopolinę galią. Tai pirmoji diskriminacijos kainomis sąlyga. Antroji – galimybė lengvai suskirstyti vartotojus į grupes, turinčias skirtingo elastingumo prekių paklausos kreives. Trečioji sąlyga – pirkėjų atskirumas, kad galima būtų išvengti spekuliacijų.

Dažniausiai diskriminacija kainomis taikoma paslaugoms.

Skiriami trys diskriminacijos kainomis laipsniai:

·         pirmojo laipsnio diskriminacija kainomis –

tai skirtingų kainų nustatymas priklausomai nuo pirkėjo pajamų dydžio. Skiriama tobula diskriminacija kainomis, jei  nustatomos skirtingos kainos kiekvienam vartotojui (kaina gali mažėti iki to momento, kai ji susilygina su  ribiniais kaštais);

·         antrojo laipsnio diskriminacija kainomis –

tai skirtingų kainų nustatymas skirtingoms produkcijos pirkimo apimtims. Visi pirkėjai, kurie perka tą patį produkcijos kiekį, moka vienodą kainą; perkantys skirtingus kiekius, moka skirtingas kainas. Šį diskriminacijos kainomis būdą naudoja tos firmos, kurios gali panaudoti masto ekonomiją ir pasiekti žemiausių kaštų (pvz., elektros prekės);

·         trečiojo laipsnio diskriminacija kainomis –

jos kriterijus – prekių kategorijų išskyrimas. Skiriamos dvi pirkėjų grupės: turintys dideles pajamas ir turintys mažas pajamas.  Dažnai prekių ar paslaugų kokybė ta pati, skiriasi tik kaina ir turintys skirtingas pajamas, perka skirtingų kainų prekes ar paslaugas.

 

 Mikroekonomika

Kainos (P1, P2) turi užtikrinti, kad:

Jei ïE1ï < ïE2ï - tai kaina P1 aukštesnė. Priklauso nuo vartotojo pajamų dydžio.

Trečiojo laipsnio diskriminaciją atitinka ir skirtingų kainų taikymas skirtingu laiku parduodamoms prekėms. Firma pradžioje tam tikrą dalį naujos produkcijos parduoda aukštesnėmis kainomis pirkėjams, kurie yra turtingi ir pasiryžę mokėti brangiau, nei laukti,kol prekės atpigs.

 Mikroekonomika

9. Monopsonija

Monopsonija – rinka, kurioje yra vienas prekių ar paslaugų pirkėjas ir daug pardavėjų. Todėl (dėl vieno pirkėjo) ji įgyja rinkos galią, kainos nusistovi kitaip, nei tobulos konkurencijos rinkoje.

Monopsonija:  pardavėjai parduoda didėjantį prekių kiekį didėjančia kaina. Dėl to monopsonisto ribinės išlaidos (kaštai) yra didesnės už kainą:

 

Kiekis

Q

Kaina

P

Bendrosios išlaidos

TE

Vidutinės išlaidos

AE

Ribinės išlaidos

ME

0

10

0

 

 

1

11

11

11

11

2

12

24

12

13

3

13

39

13

15

4

14

56

14

17

5

15

75

15

19

6

16

96

16

21

 Mikroekonomika

Ribinės išlaidos didėja greičiau, nei didėja kaina. Ribinių išlaidų kreivė bus į kairę nuo  vidutinių išlaidų kreivės (vidutinės išlaidos lygios kainai), kuri kartu yra ir pasiūlos kreivė.

Monopolijos atveju galia priklausė nuo paklausos elastingumo, monopsonijos – nuo pasiūlos elastingumo. Jei pasiūla yra santykinai elastinga, tai monopsonijos galia mažesnė, ir jei pasiūla santykinai neelastinga, rinka įgyja didesnę galią.

 Mikroekonomika

Monopsonijos pasekmės (QC – konkurencinės rinkos apimtis, …):

·         monopsonija perka mažesnį produkcijos kiekį nei konkurencinė rinka. O jei mažiau parduodama, reiškia -   mažiau gaminama, mažėja gamintojų pajamos ir užimtumas;

·        

 Mikroekonomika

kadangi  monopsonija perka prekes žemesnėmis kainomis nei konkuruojantys pirkėjai, todėl gamintojų (pardavėjų) naudos perteklius sumažėja:

·         monopsonijos naudos perteklius, palyginti su konkuruojančiais pirkėjais, padidėtų SPcABPm, bet sumažėtų SDAMC . Bendra nuostolių apimtis: SDMCB.

Monopsonija, kaip ypatingas rinkos modelis, yra neefektyvi, palyginti su rinka, kurioje yra daug tarpusavyje konkuruojančių pirkėjų.

 

10. Abipusė monopolija

 

 Mikroekonomika

Abipusė monopolija yra tada, kai  vienas pardavėjas (monopolistas) parduoda prekes vienam pirkėjui (monopsonistui).

 

 Netobulos konkurencijos rinka

 

1.        Monopolinės konkurencijos rinka ir jos bruožai.

2.        Monopolinės konkurencijos firmos pusiausvyra trumpo laikotarpio sąlygomis.

3.        Monopolinės konkurencijos firmos pusiausvyra ilgo laikotarpio sąlygomis.

4.        Monopolinės konkurencijos rinka ir ekonominis efektyvumas.

5.        Reklamos vaidmuo.

6.        Oligopolija ir jos bruožai.

7.        Įėjimo į oligopolinę rinką barjerai.

 

1. Monopolinės konkurencijos rinka ir jos bruožai

 

Netobula konkurencija yra tokia rinkos struktūra, kai šakoje yra daugiau kaip viena firma, bet nėra  sąlygų tobulai konkurencijai (šios struktūros bruožai 4.2. temoje “Rinkos struktūros”). Vienu atveju šakoje gali būti kelios stambios konkuruojančios firmos (oligopolija), daug firmų (monopolinė konkurencija).

Monopolinė konkurencija yra tokia rinkos struktūra, kurioje yra daug firmų, parduodančių diferencijuotą (tos pačios paskirties) produkciją ir yra žemi įėjimo į šaką ir išėjimo iš jos barjerai.

Bruožai:

1)       Didelis firmų skaičius šakoje. Praktiškai neįmanomi susitarimai tarp firmų dėl rinkos dalies ir kainų. Firmos negali dominuoti.

2)       Prekės ar paslaugos yra diferencijuotos. Kiekvienas firmos produktas neturi visiško analogo. Paklausa turi būti santykinai elastinga. Monopolinės konkurencijos rinka, kaip ir monopolija, turi mažinti produkcijos kainą.

 Mikroekonomika
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


3)       Žemi įėjimo ir išėjimo barjerai. Monopolinės konkurencijos firma gali gauti ekonominį pelną tik trumpo laikotarpio sąlygomis (ilgo – normalusis pelnas).

4)       Monopolinės konkurencijos firmų prekės ir paslaugos turi artimus substitutus. Tai reiškia, kad, praktiškai, negali būti naudojama kaininė konkurencija (plačiai naudojama nekaininė konkurencija).

 

 Mikroekonomika 2. Monopolinės konkurencijos firmos pusiausvyra trumpo laikotarpio sąlygomis

 

Paklausos kreivė santykinai elastinga, nes yra substitutų. Kuo prekių diferencijavimas bus didesnis, tuo elastingumas mažesnis.

MR = MC

Pelno apimtis: SPEABC (ekonominis pelnas).

 

 

 

 

 

 

Trumpo laikotarpio pusiausvyra nėra stabili. Naujos firmos įeis į šaką, padidės pasiūla (paklausa lieka ta pati), tuo pačiu, kiekvienos firmos rinkos dalis pasidarys mažesnė. Atskiros firmos paklausos kreivė pasislinks į kairę, atitinkamai ir ribinių pajamų kreivė. Firma patirs nuostolius:

 Mikroekonomika  


Trumpo laikotarpio sąlygomis firma galės funkcionuoti, jei kaina bus aukščiau už vidutinius bendruosius kaštus.

 

Jei firma gauna nuostolius, veikiančios firmos išeis iš rinkos ir paklausos kreivė pasislinks į dešinę. Galų gale nusistovės pusiausvyra, kai firmos gauna ekonominį pelną.

 

Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13


© 2010 РЕФЕРАТЫ