Рефераты    Главная    Финансовое право    Финансовый менеджмент       финансовая математика    Финансы деньги кредит    Французский    Компьютерные сети    Конституционное право       зарубежныйх стран    Конституционное право       России    Краткое содержание       произведений    Программирование       компьютеры и кибернетика    Производство и технологии    Психология    Разное    Религия и мифология    Трудовое право    Туризм    Уголовное право и процесс    Управление       Mikroekonomika Pasiūla - visų kombinacijų suma. Pasiūlos kreivės padėtį ir nuolydžio kampą lemia prekės gamybos kaštai. Pasiūla paprastai negali būti padidinta, nepakeliant produkcijos vieneto gamybos kaštų. Natūralu, kad firmos nenorės pristatyti prekių, kol jų kaina nepadengs visų gamybos sąnaudų.   3. Pasiūlos ir paklausos sąveika - rinkos pusiausvyra   Rinkos kainos nustatomos atsižvelgiant į pasiūlos ir paklausos balansą
Kaina	Paklausos apimtis	Pasiūlos apimtis	Perteklinė paklausa	Kainos kitimo kryptis
(1)	(2)	(3)	(4) = (2)-(3)	(5)
4	80	5	75	auga
8	55	20	35	auga
12	35	35	0	pastovi
16	20	50	-30	mažėja
20	10	60	-50	mažėja

Jei kaina kokiu nors būdu būtų užfiksuota žemame lygyje, tai susidarytų deficitas, pirkėjai nerastų to kiekio, kurį norėtų pirkti ir konkuruotų tarpusavyje. Tokia padėtis vadinama gamintojo rinka.

Jei kaina būtų atitinkamai užfiksuota aukštame lygyje, rinkoje atsirastų prekių perteklius ir pardavėjai nerastų pakankami pirkėjų, kad galėtų realizuoti visą siūlomą produkciją. Šiuo atveju tarpusavy konkuruotu pardavėjai ir tokia padėtis rinkoje vadinama vartotojo rinka.

Pusiausvyros kaina (P(E)) - tokia kaina, kai pasiūlos apimtis lygi paklausos apimčiai ir ši apimtis vadinama pusiausvyros apimtimi (Q(E)).

Q(D) = f ( P, I, P(s),…)                      (1)

Q(S) =  f ( P, P(k), T,…)                    (2)

Rinka juda link pusiausvyros taško.

Q(D) = Q(S)

Jeigu kaina patenkina sąlyga Q(D) = Q(S), tai tokia kaina panaikina prekių perteklių ir trūkumą. (Q(D) = Q(S) - pasiūlos ir paklausos kreivių algebrinis ekvivalentas.)

Laisvosios rinkos sąlygomis, pertekliai ir trūkumai paprastai vienas kitą eliminuoja.

Kaina - vienintelis ekonominis dydis, įtakojantis tiek paklausą, tiek pasiūlą.

4. Paklausos kitimo veiksniai

Tarkim, kad prekė - gamtinės dujos. Tada paklausos funkcija:

Q(D) = f (P, I, P(s), P(c), oro sąlygos, …)

Taigi, paklausos kitimo veiksniai:

1.        Prekių substitutų kainų kitimas

2.        Komplementarių prekių kainų kitimas

3.       

Augant vartotojų pajamoms, prekių paklausa gali ir padidėti, ir sumažėti - priklausomai nuo prekių kokybės ir kt. (Padidės normalios kokybės prekių paklausa ir sumažės blogesnės kokybės prekių paklausa).

4.        Oro sąlygos

5.        Ateityje laukiamos pajamos ir kainos: galime einamajam vartojimui išleisti daugiau pinigų. Paklausa didės.

6.        Vartotojų skaičius

7.        Vartotojų skonis

8.        Kiti veiksniai

5. Pasiūlos kitimo veiksniai

Kainos augimas sukelia pasiūlos apimties didėjimą nuo Q0 iki Q1.

QS= f ( P,Pr, T, NF,…)

1.        Naudojamų išteklių kainos. Jei didėja išteklių kainos: S0®S1.

2.        Technologija. Gerėjant technologijai, gamybos kaštai mažėja ir pasiūlos kreivė gali pasislinkti: S0 ® S2

3.        Gamintojo laukiami kainų ir technologijų pasikeitimai. Jei laukiama kainų padidėjimo, pasiūla sumažės: S0® S1.

4.        Kredito gavimo galimybės.  Jei palūkanos mažėja, mažėja ir gamybos kaštai, pasiūla išaugs: S0® S2.

5.        Mokesčiai ir dotacijos. Mažėjant mokesčiams, pasiūla didėja: S0 ® S2.

6.        Kitų prekių kainos. Kiaulienos kainai krentant, bus gaminama daugiau jautienos ir jos pasiūla didės: S0® S2.

7.        Gamintojų skaičius. Kuo daugiau gamintojų, tuo didesnė pasiūla.

6. Pasiūlos ir paklausos kitimas

Pusiausvyros kaina nėra greitai nustatoma ir ilgai išsilaikanti. Jeigu kinta bet koks veiksnys, išskyrus kainą, kinta ir paklausa, ir pasiūla arba abi kartu. Paklausos arba pasiūlos, arba abiejų poslinkis sukelia pusiausvyros kainos ir pusiausvyros produkcijos apimties pokyčius.

Paklausos kitimas.

Paklausos sumažėjimas ir paklausos kreivės poslinkis į kairę sukelia du efektus:

1.       

2.        Pusiausvyros apimties sumažėjimo efektą.

Jei paklausa didėja, turim pusiausvyros kainos ir pusiausvyros apimties padidėjimo efektą.

Išvados:

1.        Visi veiksniai, sukeliantys paklausos padidėjimą ir atitinkamai paklausos kreivės poslinkį į dešinę, padidina pusiausvyros kainą ir produkcijos pusiausvyros apimtį, esant pastoviai pasiūlai;

2.        Visi veiksniai, sukeliantys paklausos sumažėjimą ir atitinkamai paklausos kreivės poslinkį į kairę, sumažina pusiausvyros kainą ir produkcijos pusiausvyros apimtį, esant pastoviai pasiūlai.

Esant pradinei kainai P0, atsiranda perteklinė paklausa (skirtumas tarp Q0 ir Q2), todėl kaina auga nuo P0 iki P1. Nauja pusiausvyra nusistovi taške E1, kur paklausos apimtis – Q1. Pasiūlos sumažėjimas ir pasiūlos kreivės poslinkis į kairę sukelia:

1.        Pusiausvyros kainos padidėjimo efektą;

2.        Pusiausvyros apimties padidėjimo efektą.

Jei kaina nepadidėtų, tai pasiūlos apimtis sumažėtų nuo Q0 iki Q2.

Pasiūlos padidėjimas ir pasiūlos kreivės poslinkis į dešinę sukelia pusiausvyros kainos sumažėjimo ir pusiausvyros apimties padidėjimo efektus.

Išvados:

1.        Visi veiksniai, mažinantys pasiūlą ir stumiantys pasiūlos kreivę į kairę, padidina pusiausvyros kainą ir sumažina pusiausvyros apimtį;

2.        Visi veiksniai, sukeliantys pasiūlos augimą ir stumiantys pasiūlos kreivę į dešinę, sumažina pusiausvyros kainą ir padidina pusiausvyros apimtį.

Pasiūlos ir paklausos kitimas:

1.       

2.       

3.       

4.        Kai ir paklausa, ir pasiūla mažėja:

Paklausos ir pasiūlos elastingumas

1.        Elastingumo samprata

2.        Elastingumo rūšys, jų grafinė išraiška. Atskaitos taško problema. Elastingumas ir kreivės nuolydis

3.        Paklausos elastingumas ir bendrosios pajamos

4.        Paklausos elastingumą lemiantys veiksniai

5.        Pasiūlos elastingumas ir jo veiksniai

6.        Paklausos elastingumas pajamoms. Kryžminis elastingumas

7.        Elastingumo teorijos praktinis naudojimas

1. Elastingumo samprata

Kainų pasikeitimas nevienodai veikia atskirų prekių pasiūlos ir paklausos apimtis, t.y. žmonės skirtingai reaguoja į kainų pokyčius. Tam, kad įvertinti, kaip (kokiu mastu) keičiasi pasiūlos apimtis ir paklausos apimtis, pasikeitus kainai, naudojama elastingumo sąvoka.

Pasiūlos elastingumas rodo pardavėjų reakciją į kainų pokyčius:

Problemos, skaičiuojant paklausos elastingumą:

1.        Jis visada gaunamas neigiamas. Todėl ekonomistai susitarė minusą eliminuoti ir imti skaliarinį dydį;

2.        Procentiniai dydžiai imami todėl, kad, imdami įvairius dydžius, gausime nesusipratimą (nes skaičiavimuose galima naudoti tiek Lt, tiek ir cnt, tiek kg, tiek ir tonas).

2. Elastingumo rūšys, jų grafinė išraiška. Atskaitos taško problema

2.1. Elastingumo rūšys, jų grafinė išraiška

Ekonomistai išskiria keletą pasiūlos ir paklausos elastingumo atvejų:

1.       

Jeigu paklausos atveju mes  padidintume kainą iki  6 Lt, tai paklausos apimtis sumažėtų iki 0. Tai galima tobulos konkurencijos rinkoje (pakėlus kainą visi pirkėjai pirktų kito pardavėjo produkciją). Paklausa yra be galo elastinga:  E = µ

2.       

Tokia situacija gali būti, kai prekė gyvybiškai svarbi vartotojui. Jis pirks prekę iki tam tikros ribos (riboja jo pajamos). Ir iki tol ji bus visiškai neelastinga.

3.        Santykinis elastingumas - tai situacija, kai tam tikras kainos procentinis pokytis sukelia  didesnį  paklausos ar  pasiūlos apimties  procentinį padidėjimą ar sumažėjimą: E > 1.

4.        Vieneto elastingumas: E = 1.

5.        Santykinis neelastingumas - situacija, kai kainos procentinis pokytis sukelia mažesnį pasiūlos ar paklausos apimties pasikeitimą: 0 < E < 1.

6.2.2. Atskaitos taško ir ryšio tarp kreivės nuolydžio ir elastingumo problema

Skaičiuojant pagal formulę, iškyla problema, ką laikyti atskaitos tašku:

jei  5/20   E =5,

jei  4/20   E =2.

Taip apskaičiuojamas lanko elastingumas (Arc elasticity).

Elastingumas ir kreivės nuolydis. Kreivės nuolydis neduoda jokio pagrindo įvertinti, ar elastinga pasiūla ar paklausa.

Turim vienodą nuolydį: DP/DQ. Todėl nuolydis negali būti pagrindu elastingumui nustatyti. Skaičiuojant elastingumą, turim procentinį dydį. Elastingumas skirtingose atkarpose skiriasi. Kuo aukštesnė kaina, tuo elastingumas didesnis.

Klasikinės formos paklausos kreivės, kurios nuolydis skirtingas, atskiruose intervaluose elastingumas gali būti vienodas.

3. Paklausos elastingumas ir bendrosios pajamos

Priklausomai nuo paklausos elastingumo kinta pardavėjo bendrosios pajamos arba bendrosios išlaidos vartotojų požiūriu, kintant prekių kainoms. Tam, kad nustatyti, elastinga ar neelastinga yra paklausa, reikia įvertinti, kaip keičiasi pardavėjų pajamos kintant prekių kainoms:

TR = Q*P,                  kur TR - bendrosios pajamos

Nagrinėjamu atveju, kai kainos mažėja:

Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13