· ribota atsakomybė už galutinius firmos ūkinės veiklos rezultatus: akcinė bendrovė už savo veiklą faktiškai atsako pati, bet jei ji bankrutuoja, prarandamos tik akcijos, o ne turtas (kontrolinis akcijų paketas - 10% akcijų). Tai tam tikra apsaugos priemonė.

Korporacijos finansinėms problemoms spręsti gali leisti akcijas ir obligacijas;

· pelno akumuliavimas;

· akcijos būna:

paprastosios –

tai vertybiniai popieriai, kuriais pažyma korporacijos bendrosios nuosavybės dalis ir teikiantys jų savininkams turtines (dividendai) ir neturtines (galimybė balsuoti akcininkų susirinkime) teises. Jų savininkams dividendai išmokami atsiskaičius su obligacijų ir privilegijuotųjų akcijų savininkais;

privilegijuotosios –

tai akcijų rūšis, kurioms dividendai išmokami pirmumo tvarka paprastųjų akcijų atžvilgiu ir dividendas paprastai yra iš anksto nustatytas (dydis fiksuotas). Jų savininkai neturi balsavimo teisės.

Obligacija – tai vertybinius popierius, kurio savininkui įsipareigojama mokėti nustatyto dydžio palūkanas, o atėjus nustatytai datai – grąžinti už obligaciją sumokėtus pinigus. Obligacija – tai visų pirma įsiskolinimas (pinigai grąžinami). Už akcijas pinigų negrąžina.

Vidinis finansavimas susidaro sumuojant investicijas iš amortizacinių atskaitymų fondo ir jos daromos nepaskirstyto pelno sąskaita (akumuliuojamas pelnas).

Išorinis finansavimas vykdomas išleidžiant ir parduodant naujas akcijas ir paskolos.

Egzistuoja mišrios verslo organizacijos (pvz., ribotos atsakomybės partnerinė firma: sudaro tikrieji nariai ir nariai – komanditoriai arba atitinkamai pagrindiniai ir ribotos atsakomybės partneriai. Tikrieji nariai atsako visu savo turtu.

Lietuvoje pagal Lietuvos įmonių įstatymą išskiriamos:

1. Individualios (personalinės) įmonės;

2. Tikrosios ūkinės bendrijos;

3. Komanditinės ūkinės bendrijos;

4. Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės;

5. Valstybinės (vietos savivaldybių) įmonės;

6. Žemės ūkio bendrovės;

7. Kooperatinės bendrovės.

Žemės ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių veiklą reglamentuoja atskiri įstatymai.

Kiekvienos firmos tikslas – pelnas.

2. Kaštai

Kaštai – tai pagrindinis veiksnys, kuris lemia firmos norus ir galimybes pasiūlyti prekę rinkoje. Ekonomistai juos supranta kaip išlaidas ir prarastas galimybes.

(Žiūrėti temą 3.3. (Rinka ir pelnas))

3. Gamybos funkcija

Tarp gamybos veiksnių sąnaudų ir pagaminto produkcijos kiekio yra priklausomybė, kurią galima aprašyti matematiškai kaip gamybos funkciją:

Q=F (K, L),

čia Q – kiekis, K – kapitalas, L - darbas

Q=F (X1, X2, X3, ir pan.)

Gamybos funkcija – tai gamybos proceso supaprastinta matematinė išraiška, kuri parodo kiek darbo, kapitalo bei kitų gamybos veiksnių ir kokiomis proporcijomis sunaudojama siekiant pagaminti maksimalų produkcijos kiekį.

Gamybos funkciją galima panaudoti vaizduojant gamybos tinklelį:

Kreivė rodo maksimalų produkcijos kiekį, kurį galima pagaminti panaudojant tam tikrą ekonominių išteklių kiekį.

Kapitalo sąnaudos

Darbo sąnaudos L

1 vnt.

2 vnt.

3 vnt.

4 vnt.

5 vnt.

1 vnt.

2 vnt.

3 vnt.

100

105

4 vnt.

100

110

115

5 vnt.

105

115

120

75 – optimalus derinys (A prekės maksimali produkcijos apimtis).

Kinta ir K, ir L:

Izokvanta – kreivė, rodanti efektyvius gamybos veiksnių derinius gaminant tam tikrą produkcijos kiekį. Čia pasireiškia substitucijos (pakeičiamumo) efektas (darbas gali būti pakeistas kapitalu ir atvirkščiai). Daugybė izokvantų sudaro izokvantų žemėlapį.

Gamybos veiksnių pakeičiamumą galima išreikšti panaudojant ribinę techninę substitucijos normą (MRTS):

MRTS – skaičius turi būti teigiamas. Tai izokvantos nuolydžio absoliutus dydis (nuolydis neigiamas).

4. Trumpo laikotarpio kaštai ir mažėjančio rezultatyvumo dėsnis

Ekonomistai skiria trumpą, ilgą ir labai ilgą laikotarpį. Tai daroma todėl, kad gamybos kaštai priklauso nuo visų naudojamų išteklių kiekio kitimo galimybių.

Trumpo laikotarpio pagrindinis bruožas – fiksuoti gamybiniai pajėgumai. Šio laikotarpio metu firma negali pakeisti savo gamybinio potencialo, bet gali pakeisti jo naudojimo intensyvumą. Ilgo laikotarpio metu firma gali pakeisti visų naudojamų gamybos veiksnių kiekį. Labai ilgo laikotarpio metu gali būti pakeista ir gamybos technologija.

Trumpo laikotarpio kaštai.

Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis: didinant vieno sąnaudų kintamojo vienetų kiekį, o kitiems veiksniams esant fiksuotiems, kintamojo gamybos veiksnio teikiamas ribinis produktas turi tendenciją mažėti, t.y. kiekvienas papildomas kintamojo veiksnio (darbo) vienetas padidina bendrąjį produktą vis mažiau ir mažiau.

Ribinis produktas (MP) – tai bendrojo produkto pokytis (prieaugis) pasikeitus kintamojo gamybos veiksnio sąnaudoms vienu vienetu, kai tuo tarpu kiti gamybos veiksniai nekinta.

Bendrasis produktas (TP) – tai per tam tikrą laikotarpį pagamintų produktų suma. Trumpo laikotarpio sąlygomis priklausys nuo darbo kitimo.

Vidutinis produktas (AP) – tai bendrasis produktas, tenkantis vienam sąnaudų vienetui.

Priklausomybę tarp TP, AP ir MP galima pavaizduoti grafiškai:

I dalyje bendrasis produktas (TP) didėja didėjančiais tempais, nes ribinis produktas (MP) didėja; II – TP didėja lėtėjančiais tempais, nes MP mažėja, kai MPL=0, TP maksimalus; III – TP mažėja, nes MP neigiamas.

Kai ribinis produktas didesnis už vidutinį produktą (MP>AP), vidutinis produktas auga, ir atvirkščiai, kai ribinis produktas mažesnis už vidutinį, pastarasis mažėja.

Fiksuoti kaštai (FC) – tai kaštai, kurie nekinta kintant gamybos apimčiai. Kintamieji kaštai (VC) – tai kaštai, kurie kinta tiesiogiai priklausomai nuo gamybos apimties kitimo. Bendrieji kaštai (TC) lygus kintamų ir fiksuotų kaštų sumai (TC = FC+VC).

Vidutinių kaštų rodikliai:

Vidutiniai bendrieji kaštai (ATC) – bendrųjų kaštų kiekis, tenkantis vienam pagaminto produkto vienetui.

Ribiniai kaštai (MC) – tai bendrųjų kaštų prieaugis gaminant papildomą produkcijos vienetą:

Ribinių kaštų kreivė ATC ir AVC kerta minimumo taškuose. Kol ribiniai kaštai yra mažesni už vidutinius, šie mažėja, o kai ribiniai kaštai didesni už vidutinius – šie didėja.

Ribinių kaštų kreivės forma atspindi mažėjančio ribinio rezultatyvumo dėsnį (MRRD). Kiekvieno papildomo produkcijos vieneto ribiniai kaštai mažės, kol didės kiekvieno papildomo darbininko ribinis produktas (ribinis rezultatyvumas) ir priešingai.

5. Ilgo laikotarpio kaštai

Visi kaštai kinta, nes kinta ir kapitalas, ir darbas. (LR ATC – ilgo laikotarpio vidutiniai bendrieji kaštai, atitinkamai LR MC – ilgo laikotarpio ribiniai kaštai):

5.1. Gamybos veiksnių pakeičiamumas

Ribinė techninė substitucijos norma mažėja: tai reiškia, kad bet kokio gamybos veiksnio panaudojimo efektyvumas yra ribotas. Gamyba reikalauja subalansuoto gamybos veiksnių panaudojimo.

Kadangi Q – const., tai kiekio pokytis yra lygus nuliui (DQ=0), todėl kiek vienas didėja, tiek kitas mažėja.

Arba

Jeigu keičiame kapitalą darbu gamybos procese, tai didėja kapitalo ir mažėja darbo ribinis produktas. Ilgo laikotarpio sąlygomis gamintojas susiduria su problema, kaip pasirinkti tokį gamybos veiksnių derinį, kad pagaminti maksimalią gamybos apimtį minimaliais kaštais.

5.2. Izokostos

Izokostų tiesė – vienodų kaštų tiesė.

Izokosta jungia visus kapitalo ir darbo derinius, turinčius vienodus bendruosius kaštus. Izokostos nuolydis yra:

Izokvantos (Q1) ir izokostos (C1) lietimosi taškas nustato gamybos veiksnių K ir L derinį, kuris minimizuoja gamybos kaštus.

Jeigu proporcingai didėja ir kapitalas, ir darbas, izokostos nuolydis nekis.

Darbo kaina padidėjo: tokią pat gamybos apimtį ir pasiekti kaštų minimumą panaudojant K1 ir L1.

Kaštų minimizavimo sąlyga (gaminant tam tikrą produkcijos kiekį):

Izokvantos nuolydis:

Izokostos nuolydis:

Todėl:

Arba

Pastaroji formulė rodo, kad esant minimaliems gamybos kaštams, kiekvienas papildomas piniginis vienetas, išleistas gamybos veiksnių pirkimui, turi užtikrinti vienodą produkcijos prieaugį.

5.3. Kobo – Duglaso funkcija

Kobo – Duglaso funkcija yra:

Esant tokiai funkcijai pastovus rezultatyvumas CRTS, kai a+b=1

DRTS: a+b < 1

IRTS: a+b > 1

5.5. Ilgo ir trumpo laikotarpio kaštų ryšys.

Kiekvieną ilgą laikotarpį galima padalinti į trumpus laikotarpius.

Formą lemia:

Jeigu

Q > ty – IRTS

Q = ty – CRTS

Q < ty - DRTS

Firma ir šaka tobulos konkurencijos rinkoje

1. Tobulos konkurencijos rinkos modelio ypatybės

2. Firmos pajamos tobulos konkurencijos rinkoje

3. Firmos pelno maksimizavimas ir nuostolių minimizavimas trumpo laikotarpio sąlygomis. Du analizės variantai

4. Firmos pasiūlos ir šakos paklausos kreivės trumpu laikotarpiu

5. Firmos pelno maksimizavimas ilgo laikotarpio sąlygomis. Firmos ir šakos pusiausvyra

1. Tobulos konkurencijos rinkos modelio ypatybės

Turime parodyti, kaip tobulos konkurencijos rinkoje firma nustato, kokia gamybos apimtis užtikrina maksimalų pelną.

Atskiros firmos paklausos kreivė tobulos konkurencijos rinkoje (I grafikas):

Pusiausvyrą rinkoje lemia jos bruožai.

2. Firmos pajamos tobulos konkurencijos rinkoje

Tobulos konkurencijos rinkoje atskiros firmos bendrosios pajamos nuo kainos nepriklauso. Jos priklauso tik nuo gamybos apimties (parduoto kiekio).

Skiriamos bendrosios (TR), vidutinės (AR) ir ribinės (MR) pajamos. Vidutinės pajamos – tai pajamos, tenkančios vienam produkcijos vienetui:

Ribinės pajamos – tai pajamos už papildomą produkcijos vienetą:

3. Firmos pelno maksimizavimas ir nuostolių minimizavimas trumpo laikotarpio sąlygomis

Yra du analizės variantai:

1. Bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų palyginimas;

2. Ribinių pajamų ir ribinių kaštų palyginimas.

Tai du gamybos apimties, kuriai esant firma maksimizuoja pelną ar minimizuoja nuostolius nustatymo būdai (variantai). Firmos tikslas – maksimalaus pelno gavimas ilgo laikotarpio sąlygomis (ekonominis pelnas).

Firmai iškylantys klausimai:

· ar reikia gaminti?

· jeigu reikia, tai kokį kiekį?

· koks pelnas ar nuostolis turi būti gautas?

I būdas: bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų palyginimas:

Trumpo laikotarpio sąlygomis dalį kaštų sudaro fiksuoti kaštai. Firma turi juos apmokėti ir tuo atveju, jei ji sustabdo savo veiklą. Firma turi gaminti produkciją trumpu laikotarpiu, jeigu:

· ji gali gauti pelną;

nuostoliai bus mažesni už fiksuotus kaštus.

Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13