бесплатные рефераты

Mikroekonomika

Jei firma gamina QA produkcijos kiekį, ji negauna nei pelno, nei nuostolio (taip pat ir QB). Pelną ji gauna intervale nuo QA iki QB. Didžiausias pelnas – taške, kur didžiausias atstumas tarp bendrųjų kaštų (TC) ir bendrųjų pajamų (TR) tiesių (Q*).

Firma visada, kai bendrosios pajamos viršija bendruosius kintamus kaštus (TR > TVC), gali tęsti gamybą trumpo laikotarpio sąlygomis, nes pajamos padengs šiuos kaštus ir dalį fiksuotų kaštų  (FC).

Pavyzdžiui, bendrosios pajamos (TR)sudaro 400, bendrieji kintami kaštai (TVC) – 350, o bendrieji fiksuoti kaštai (TFC) yra 100. Trumpo laikotarpio sąlygomis gaminti verta (jei užsidaro nuostoliai – 100). Firma gali funkcionuoti. Jei bendrieji kintami kaštai sudaro 550, bendrosios firmos pajamos negali jų padengti, todėl veiklą geriau nutraukti.

 Mikroekonomika

Klausimas: ar iš šio grafiko galima suvokti, kad ribinės pajamos lygios ribiniams kaštams?

Bendrųjų kaštų (TC) ir bendrųjų pajamų (TR) tiesių susikirtimo taškuose nuolydis yra vienodas, todėl MC = MR.

 

II būdas: ribinių pajamų ir ribinių kaštų palyginimas:

Bendra taisyklė: reikia gaminti bet kokį papildomą produkcijos vienetą, jei jo teikiamos ribinės pajamos viršija ribinius kaštus, arba, didėjant gamybos apimčiai, firmos pelnas didės kol ribinės pajamos bus didesnės nei ribiniai kaštai.

Produkcijos vienetai

Ribiniai kaštai (MC)

Ribinės pajamas (MR)

1

2

3

4

5

10

11

2

4

7

9

10

11

13

10

10

10

10

10

10

10

 Mikroekonomika

Gaminant iki penkių vienetų dar apsimoka, nes bendrosios pajamos didėja daugiau, nei bendrieji kaštai (didėja skirtumas tarp jų – didėja pelnas). Gaminant šeštąjį vienetą, pelnas mažėja (jis yra, nes nežinome, kada jis išnyks. Maksimalus pelnas gaminant penktąjį vienetą). Gaminti dešimties vienetų jau neapsimoka, nes ribiniai kaštai viršija ribines pajamas – jau patiriamas nuostolis.

Pelno maksimizavimo taisyklė: MR = MC.

 Mikroekonomika

Gaminant QA arba QB produkcijos kiekį, negaunamas nei pelnas, nei nuostolis, nes vidutiniai bendrieji kaštai (ATC) tenka vienam produkcijos vienetui, ir kaina taip pat. Gaminant daugiau, nei kiekis QA, arba mažiau nei QB, gauname nuostolius. Maksimalus pelnas gaunamas gaminant QE produkcijos kiekį (ekonominis pelnas). Pelno apimtis šiuo atveju:

Ekonominis pelnas: SPEFK – skirtumas tarp bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų. Taškas D – kreivės ATC minimumas. Taške D – didžiausias pelnas, tenkantis produkcijos vienetui. Bet firmą domina visos produkcijos pelnas.

 Mikroekonomika

Rinkos kaina sumažėjo. Firma negali padengti vidutinių bendrųjų kaštų (ATC > P). Ar apsimoka gaminti? Vidutinių kintamųjų kaštų apimtis – SKCQO, vidutinių bendrųjų kaštų apimtis – SLAQO. Vidutiniai fiksuoti kaštai lygus vidutinių bendrųjų ir vidutinių kintamų kaštų skirtumui (SLACK). Dalis vidutinių fiksuotų kaštų yra padengta (SPBCK). Gamyba apsimoka.

 Mikroekonomika

MC = MR = P - tobulos konkurencijos rinkoje

 

 Mikroekonomika

Firma tobulos konkurencijos rinkoje maksimizuoja pelną ar minimizuoja nuostolius trumpo laikotarpio sąlygomis gamindama tokį produkcijos kiekį, kai ribinės pajamos lygios ribiniams kaštams (MR = MC, p = MC) ir esant sąlygai, kad produkto kaina viršija vidutinių kintamų kaštų (AVC) minimumą.

 

 

 

4. Firmos pasiūlos ir šakos paklausos kreivės trumpu laikotarpiu

 Mikroekonomika

Firmos ir šakos pusiausvyra trumpu laikotarpiu

Trumpu laikotarpiu atskira firma gali gauti ekonominį pelną. Visos firmos, esančios rinkoje, turi prisitaikyti prie kainos P0.

 

Vartotojo ir gamintojo perteklius

 Mikroekonomika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5. Firmos pelno maksimizavimas ilgo laikotarpio sąlygomis. Firmos ir šakos pusiausvyra

 Mikroekonomika

Ilgo laikotarpio sąlygomis firma gali pakeisti savo mąsto dydį, įeiti ar išeiti iš rinkos ir t.t. ilgo laikotarpio sąlygomis ekonominis pelnas lygus nuliui ar atskiros firmos gauna normalųjį pelną. Tam, kad atskira firma tobulos konkurencijos rinkoje ilgame laikotarpyje funkcionuotų pusiausvyroje, reikia, kad būtų užtikrintos trys sąlygos:

·                       firma neturi paskatų didinti arba mažinti gamybos apimtį esant tam tikram firmos dydžiui: MC = SRATC = LRATC;

·                     firma neturi paskatų keisti savo dydį;

·                    

 Mikroekonomika

naujos firmos neturi paskatų įeiti į šaką, veikiančios – išeiti iš jos.

Ilgo laikotarpio firmos pusiausvyros sąlyga (tobulos konkurencijos rinkoje):

 

P = MR =­ MC = SRATC = LRATC

 

1.                  Tarkime, kad P ¹ MC: firma turės padidinti arba sumažinti gamybos apimtį (prielaida – firmos dydis nekinta);

2.                    Jeigu SRATC ¹ LRATC: firma turės pakeisti gamybos mąstą (firmos dydį);

3.                    Jeigu P > LRATC: į rinką įeis naujos firmos;

4.                    Jeigu P < LRATC: dalis firmų iš rinkos išeis.

Nagrinėjant firmos ir šakos pusiausvyrą ilgo laikotarpio sąlygomis, skiriami du atvejai:

·           gamybos kaštai šakoje yra pastovūs, t.y. naujos firmos, kurios įeina į šaką, nepadidina išteklių paklausos ir tuo pačiu išteklių kainos. Tokiu atvejų ilgalaikė pasiūlos kreivė bus absoliučiai elastinga;

 Mikroekonomika

Jei funkcionuoja 100 firmų, Q0 = 100q0. Tarkime, paklausa rinkoje mažėja (D0 ® D1). Naujas pusiausvyros taškas E1. Rinkoje turi nusistovėti nauja kaina P1. Visos šakoje veikiančios firmos turi prisitaikyti prie P1. Firmos gauna nuostolius. Dalis firmų pasitraukia iš šakos. Todėl mažėja pasiūla. Jeigu S0 ® S2 – kaina padidėtų, atskiros firmos gautų  didesnį pelną, todėl firmos galėtų įeiti į rinką. Viskas vyksta tol, kol pasiekiamas taškas E2 (kiekis Q2 mažesnis už Q0).  Sujungus taškus E2 ir E0 gaunama ilgalaikės paklausos kreivė.

Jei D0 ® D2, didėja kaina, firmos gauna ekonominį pelną. Todėl didėja pasiūla. Nauja pusiausvyra turi būti E3.

·           naujų firmų įėjimas į šaką didina paklausą ištekliams, o tai savo ruožtu didina firmos gamybos kaštus. Pasiūlos kreivė kils į viršų iš kairės į dešinę:

 Mikroekonomika

Tokiu atveju ekonominis pelnas  išnyksta dėl dviejų priežasčių:

ü       naujų firmų atsiradimas, padidėjus paklausai, didina pasiūlą ir tuo pačiu mažina produkto kainą. Iš kitos pusės, kyla gamybos kaštai, o tai reiškia, kad firmos vidutinių bendrųjų kaštų (ATC) ir kintamų kaštų (MC) kreivės pasislinks į viršų. Tai reiškia, kad nauja pusiausvyros kaina bus aukštesnė nei pradinė. Visoje šakoje bus gaminama daugiau produkcijos tik esant aukštesnei kainai, kuri turi kompensuoti padidėjusius kaštus.

 

Monopolija ir monopsonija, rinkos galia

 

1.        Grynoji monopolija.

2.        Rinkos monopolizavimo veiksniai.

3.        Monopolijos kaina ir gamybos apimtis trumpo laikotarpio sąlygomis.

4.        Monopolinės galios matavimas.

5.        Daugiagamyklinė monopolija.

6.        Monopolijos pasekmės.

7.        Natūralių monopolijų reguliavimas.

8.        Monopolija ir diskriminacija kainomis.

9.        Monopsonija.

10.     Abipusė monopolija.

 

1. Grynoji monopolija

 

Grynosios monopolijos bruožai aprašyti 4.2. temoje “Rinkos struktūros”.

Firma gali kontroliuoti kainą ir pasiūlą. Pirkėjai neturi alternatyvos. Dažniau yra sutinkami vietiniai monopolistai, nacionaliniai – daug rečiau.

Gryna monopolija – pramonės ar kitos ūkinės veiklos sferos šaka, kurioje gamybos apimtį kontroliuoja vienas gamintojas, o tuo pačiu vienas pardavėjas, ir kurioje nėra artimų substitutų bei praktiškai neįmanomas naujų firmų įėjimas į šaką dėl labai aukštų įėjimo barjerų. Monopoliją gali sudaryti ir keletas susijungusių pardavėjų, veikiančių kaip vienas pardavėjas. Tokios pardavėjų asociacijos vadinamos karteliais. Kartelis – tai ne gryna monopolija.

 

2. Rinkos monopolizavimo veiksniai

 

Yra dviejų rūšių įėjimo į šaką barjerai:

·         įstatyminiai –

valstybės suteikta teisė kuriai nors firmai gaminti tam tikrus produktus:

ü       vieša privilegija veikti tam tikroje šakoje (konkurentams draudžiama įeiti į šaką), pvz., pašto tarnybos;

ü       licenzijos. Jas išduoda arba vietinė valdžia, arba vyriausybė. Jos reikalingos gydytojams, teisininkams ir pan.;

ü       patentai (autorinės teisės) suteikia išradėjui teisę naudoti išradimą tam tikrą laiką. Patentai skatina techninę ir technologinę pažangą;

·         natūralūs –

vienas iš svarbiausių veiksnių – gamybos mąsto ekonomija, pvz., vandens, dujų paslaugos ir pan. natūralūs barjerai susidaro ir tuo atveju, kai kuri nors firma kontroliuoja tam tikrus ypatingus išteklius.

Natūrali monopolija efektyvesnė nei keletas konkuruojančių firmų, nes didinant gamybos apimtį gali sumažinti vidinius kaštus. Todėl reguliuojant natūralias monopolijas gali būti padidinta visuomeninė nauda.

 

 Mikroekonomika

3. Monopolijos kaina ir gamybos apimtis trumpo laikotarpio sąlygomis

 Mikroekonomika

Monopolija gali padidinti pardavimų apimtį tik jeigu mažins produkcijos kainas. Ji turi surasti maksimalų kainos ir gamybos apimties derinį.

Monopolijos pajamos. Monopolijos, kaip ir bet kurios kitos firmos, ribinės pajamos yra bendrųjų pajamų prieaugis pardavus papildomą produkcijos vienetą. Monopolijos ribinių pajamų kreivė slenka žemyn į dešinę ir yra į kairę nuo paklausos kreivės. Taip yra todėl, kad monopolijos ribinės pajamos mažėja greičiau nei kaina, nes didinant pardavimų apimtį kainą mažėja.

Kiekis

(Q)

Kaina (P)

Bendrosios pajamos (TR)

Ribinės pajamos (MR)

Vidutinės pajamos (AR=P)

0

10

0

 

 

1

9

9

9

9

2

8

16

7

8

3

7

21

5

7

4

6

24

3

6

5

5

25

1

5

6

4

24

-1

4

7

3

21

-3

3

8

2

16

-5

2

 Mikroekonomika

Bendrųjų pajamų pokytis mažėjant kainai yra pajamos, gautos pardavus papildomą prekės vienetą, atėmus prarastas pajamas dėl to, kad ankstesnis parduodamų prekių kiekis bus parduodamas žemesne kaina. Kai kainų pokyčiai maži:

 

Lygtis rodo, kad monopolisto ribinės pajamos priklauso nuo produkto kainos ir paklausos elastingumo.

Kai ED > 1,

MR > 0

Kai ED = 1,

MR = 0

Kai ED < 1.

MR < 0

 

 Mikroekonomika

 

Monopolijos patiria nuostolius trumpu laikotarpiu dėl dviejų priežasčių:

·         monopolijos vidutinių bendrųjų kaštų kreivės padidėjimas virš paklausos kreivės ….;

·         vartotojų preferencijų pasikeitimas, dėl ko monopolijos paklausos kreivė pasislenka į kairę.

 

4. Monopolinės galios matavimas

 

Monopolijos galią leidžia išmatuoti du rodikliai:

·        

 Mikroekonomika

Lernerio koeficientas:

 Mikroekonomika

Jei kaina lygi ribiniams kaštams (P = MC), tai monopolinės galios laipsnis lygus nuliui (praktiškai tai tobulos konkurencijos rinka). Kuo šis koeficientas (MPL) didesnis, tuo didesnę galią turi firma (L=MPL):

Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13


© 2010 РЕФЕРАТЫ