Рефераты    Главная    Финансовое право    Финансовый менеджмент       финансовая математика    Финансы деньги кредит    Французский    Компьютерные сети    Конституционное право       зарубежныйх стран    Конституционное право       России    Краткое содержание       произведений    Программирование       компьютеры и кибернетика    Производство и технологии    Психология    Разное    Религия и мифология    Трудовое право    Туризм    Уголовное право и процесс    Управление	Mikroekonomika Jei firma gamina QA produkcijos kiekį, ji negauna nei pelno, nei nuostolio (taip pat ir QB). Pelną ji gauna intervale nuo QA iki QB. Didžiausias pelnas – taške, kur didžiausias atstumas tarp bendrųjų kaštų (TC) ir bendrųjų pajamų (TR) tiesių (Q*). Firma visada, kai bendrosios pajamos viršija bendruosius kintamus kaštus (TR > TVC), gali tęsti gamybą trumpo laikotarpio sąlygomis, nes pajamos padengs šiuos kaštus ir dalį fiksuotų kaštų  (FC). Pavyzdžiui, bendrosios pajamos (TR)sudaro 400, bendrieji kintami kaštai (TVC) – 350, o bendrieji fiksuoti kaštai (TFC) yra 100. Trumpo laikotarpio sąlygomis gaminti verta (jei užsidaro nuostoliai – 100). Firma gali funkcionuoti. Jei bendrieji kintami kaštai sudaro 550, bendrosios firmos pajamos negali jų padengti, todėl veiklą geriau nutraukti. Klausimas: ar iš šio grafiko galima suvokti, kad ribinės pajamos lygios ribiniams kaštams? Bendrųjų kaštų (TC) ir bendrųjų pajamų (TR) tiesių susikirtimo taškuose nuolydis yra vienodas, todėl MC = MR.   II būdas: ribinių pajamų ir ribinių kaštų palyginimas: Bendra taisyklė: reikia gaminti bet kokį papildomą produkcijos vienetą, jei jo teikiamos ribinės pajamos viršija ribinius kaštus, arba, didėjant gamybos apimčiai, firmos pelnas didės kol ribinės pajamos bus didesnės nei ribiniai kaštai.
Produkcijos vienetai	Ribiniai kaštai (MC)	Ribinės pajamas (MR)
1 2 3 4 5 … 10 11	2 4 7 9 10 … 11 13	10 10 10 10 10 … 10 10

Pelno maksimizavimo taisyklė: MR = MC.

Ekonominis pelnas: SPEFK – skirtumas tarp bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų. Taškas D – kreivės ATC minimumas. Taške D – didžiausias pelnas, tenkantis produkcijos vienetui. Bet firmą domina visos produkcijos pelnas.

MC = MR = P - tobulos konkurencijos rinkoje

4. Firmos pasiūlos ir šakos paklausos kreivės trumpu laikotarpiu

Firmos ir šakos pusiausvyra trumpu laikotarpiu

Trumpu laikotarpiu atskira firma gali gauti ekonominį pelną. Visos firmos, esančios rinkoje, turi prisitaikyti prie kainos P0.

Vartotojo ir gamintojo perteklius

5. Firmos pelno maksimizavimas ilgo laikotarpio sąlygomis. Firmos ir šakos pusiausvyra

Ilgo laikotarpio sąlygomis firma gali pakeisti savo mąsto dydį, įeiti ar išeiti iš rinkos ir t.t. ilgo laikotarpio sąlygomis ekonominis pelnas lygus nuliui ar atskiros firmos gauna normalųjį pelną. Tam, kad atskira firma tobulos konkurencijos rinkoje ilgame laikotarpyje funkcionuotų pusiausvyroje, reikia, kad būtų užtikrintos trys sąlygos:

·                       firma neturi paskatų didinti arba mažinti gamybos apimtį esant tam tikram firmos dydžiui: MC = SRATC = LRATC;

·                     firma neturi paskatų keisti savo dydį;

·                    

Ilgo laikotarpio firmos pusiausvyros sąlyga (tobulos konkurencijos rinkoje):

P = MR =­ MC = SRATC = LRATC

1.                  Tarkime, kad P ¹ MC: firma turės padidinti arba sumažinti gamybos apimtį (prielaida – firmos dydis nekinta);

2.                    Jeigu SRATC ¹ LRATC: firma turės pakeisti gamybos mąstą (firmos dydį);

3.                    Jeigu P > LRATC: į rinką įeis naujos firmos;

4.                    Jeigu P < LRATC: dalis firmų iš rinkos išeis.

Nagrinėjant firmos ir šakos pusiausvyrą ilgo laikotarpio sąlygomis, skiriami du atvejai:

·           gamybos kaštai šakoje yra pastovūs, t.y. naujos firmos, kurios įeina į šaką, nepadidina išteklių paklausos ir tuo pačiu išteklių kainos. Tokiu atvejų ilgalaikė pasiūlos kreivė bus absoliučiai elastinga;

Jei D0 ® D2, didėja kaina, firmos gauna ekonominį pelną. Todėl didėja pasiūla. Nauja pusiausvyra turi būti E3.

·           naujų firmų įėjimas į šaką didina paklausą ištekliams, o tai savo ruožtu didina firmos gamybos kaštus. Pasiūlos kreivė kils į viršų iš kairės į dešinę:

ü       naujų firmų atsiradimas, padidėjus paklausai, didina pasiūlą ir tuo pačiu mažina produkto kainą. Iš kitos pusės, kyla gamybos kaštai, o tai reiškia, kad firmos vidutinių bendrųjų kaštų (ATC) ir kintamų kaštų (MC) kreivės pasislinks į viršų. Tai reiškia, kad nauja pusiausvyros kaina bus aukštesnė nei pradinė. Visoje šakoje bus gaminama daugiau produkcijos tik esant aukštesnei kainai, kuri turi kompensuoti padidėjusius kaštus.

Monopolija ir monopsonija, rinkos galia

1.        Grynoji monopolija.

2.        Rinkos monopolizavimo veiksniai.

3.        Monopolijos kaina ir gamybos apimtis trumpo laikotarpio sąlygomis.

4.        Monopolinės galios matavimas.

5.        Daugiagamyklinė monopolija.

6.        Monopolijos pasekmės.

7.        Natūralių monopolijų reguliavimas.

8.        Monopolija ir diskriminacija kainomis.

9.        Monopsonija.

10.     Abipusė monopolija.

1. Grynoji monopolija

Grynosios monopolijos bruožai aprašyti 4.2. temoje “Rinkos struktūros”.

Firma gali kontroliuoti kainą ir pasiūlą. Pirkėjai neturi alternatyvos. Dažniau yra sutinkami vietiniai monopolistai, nacionaliniai – daug rečiau.

Gryna monopolija – pramonės ar kitos ūkinės veiklos sferos šaka, kurioje gamybos apimtį kontroliuoja vienas gamintojas, o tuo pačiu vienas pardavėjas, ir kurioje nėra artimų substitutų bei praktiškai neįmanomas naujų firmų įėjimas į šaką dėl labai aukštų įėjimo barjerų. Monopoliją gali sudaryti ir keletas susijungusių pardavėjų, veikiančių kaip vienas pardavėjas. Tokios pardavėjų asociacijos vadinamos karteliais. Kartelis – tai ne gryna monopolija.

2. Rinkos monopolizavimo veiksniai

Yra dviejų rūšių įėjimo į šaką barjerai:

·         įstatyminiai –

valstybės suteikta teisė kuriai nors firmai gaminti tam tikrus produktus:

ü       vieša privilegija veikti tam tikroje šakoje (konkurentams draudžiama įeiti į šaką), pvz., pašto tarnybos;

ü       licenzijos. Jas išduoda arba vietinė valdžia, arba vyriausybė. Jos reikalingos gydytojams, teisininkams ir pan.;

ü       patentai (autorinės teisės) suteikia išradėjui teisę naudoti išradimą tam tikrą laiką. Patentai skatina techninę ir technologinę pažangą;

·         natūralūs –

vienas iš svarbiausių veiksnių – gamybos mąsto ekonomija, pvz., vandens, dujų paslaugos ir pan. natūralūs barjerai susidaro ir tuo atveju, kai kuri nors firma kontroliuoja tam tikrus ypatingus išteklius.

Natūrali monopolija efektyvesnė nei keletas konkuruojančių firmų, nes didinant gamybos apimtį gali sumažinti vidinius kaštus. Todėl reguliuojant natūralias monopolijas gali būti padidinta visuomeninė nauda.

3. Monopolijos kaina ir gamybos apimtis trumpo laikotarpio sąlygomis

Monopolijos pajamos. Monopolijos, kaip ir bet kurios kitos firmos, ribinės pajamos yra bendrųjų pajamų prieaugis pardavus papildomą produkcijos vienetą. Monopolijos ribinių pajamų kreivė slenka žemyn į dešinę ir yra į kairę nuo paklausos kreivės. Taip yra todėl, kad monopolijos ribinės pajamos mažėja greičiau nei kaina, nes didinant pardavimų apimtį kainą mažėja.

Kiekis

(Q)

Kaina (P)

Bendrosios pajamos (TR)

Ribinės pajamos (MR)

Vidutinės pajamos (AR=P)

0

10

0

1

9

9

9

9

2

8

16

7

8

3

7

21

5

7

4

6

24

3

6

5

5

25

1

5

6

4

24

-1

4

7

3

21

-3

3

8

2

16

-5

2